Istorija

Transporto investicijų direkcija veikia nuo 1995 m sausio 1 d., įkurta pertvarkius Lietuvos europinio standarto geležinkelio direkciją, gyvavusią 1993–1995 metais. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta valstybės viešojo administravimo biudžetinė įstaiga, kurios steigėjo funkcijas atlieka Susisiekimo ministerija.

1993 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Lietuvos europinio standarto geležinkelio direkciją, kuriai buvo pavesta formuoti ir įgyvendinti europinio standarto geležinkelių tinklo sudarymo, tiesimo, priežiūros, užtikrinančios eismo saugumą, ir infrastruktūros plėtros darbų politiką; kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Geležinkelių inspekcija ir VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti europinio standarto geležinkelių projektavimo ir tiesimo valstybinę priežiūrą; ruošti kasmetinių ir ilgalaikių kapitalinių investicijų panaudojimo programas, kartu su užsienio valstybių geležinkelių valdymo struktūromis analizuoti veikiančio europinio standarto geležinkelių tinklo bei juos apimančios infrastruktūros būvį ir teikti pasiūlymus dėl tolimesnio infrastruktūros būvio gerinimo.

19931995 metais šiai direkcijai vadovavo direktorius Kazimieras Vaičius.

1995 m. Lietuvos europinio standarto geležinkelio direkciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pertvarkyti į Transporto investicijų direkciją (1995-07-20 LRV nutarimas Nr. 1009), kuriai pavedė tvarkyti valstybės lėšų, skiriamų Nacionalinei transporto programai įgyvendinti, panaudojimą, dalyvauti formuojant ir įgyvendinat palankią aplinką užsienio ir tarptautinių finansinių institucijų bei vidaus kapitalo pritraukimui transporto sektoriui finansuoti, rengti valstybės investicijų programos transporto sektoriui projektus, organizuoti konkrečių investicinių projektų įgyvendinimą.

Per 19941998 m. buvo atlikti Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos siena–Kaunas trasų palyginamieji tyrinėjimai, parengti dviejų alternatyvinių variantų statinio statybos pagrindimai. 1998 m. baigti rengti Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos siena–Marijampolė–Kaunas trasos šie privalomieji dokumentai projektavimui: spec. planas, statinio statybos pagrindimas (papildymas), išankstinės kvalifikacines atrankos projektuotojui parinkti dokumentų paketas. Direkcija vykdė užsakovo funkcijas atstatant geležinkelį ruože Šeštokai–Mockava.

1999 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1273 patvirtino Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos (0–85,1 km) tiesimo specialiojo plano sprendinius.

Buvo rengiama TINA (transporto infrastruktūros poreikių įvertinimo) programa, kuri užbaigta 1999 m. Ši programa tapo pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą laikotarpio strateginiu dokumentu planuojant transporto sektoriaus investicijas.

Direkcijai iškelti uždaviniai organizuoti šalies ūkio susisiekimo sektoriaus tarptautinės reikšmės transporto infrastruktūros plėtojimo planų projektų rengimą bei jų įgyvendinimo monitoringą, Europos Sąjungos paramos Lietuvai programų nuostatų reikalavimus atitinkantį transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

2000 m. buvo pradėtas organizuoti ISPA (finansinės priemonės prisijungimo prie ES strategijai įgyvendinti) fondo remiamų didelės apimties kelių ir geležinkelių bei techninės pagalbos projektų įgyvendinimas.

2001 m. Direkcijos direktorius buvo paskirtas įgaliotuoju sektoriaus pareigūnu, kuris buvo atsakingas už ISPA įgyvendinančiosios agentūros operacijas bei tinkamą finansinį įgyvendinamų projektų valdymą.

2001 m. birželio 28 d. tarp Nacionalinio fondo ir Transporto investicijų direkcijos buvo sudaryta finansavimo sutartis dėl ISPA projektų įgyvendinimo. Direkcija ėmė vykdyti ISPA įgyvendinančios agentūros funkcijas – ji tapo atsakinga už konkursų organizavimą, sutarčių sudarymą, apmokėjimą ir techninį pagal ISPA programą finansuojamų projektų įgyvendinimą transporto sektoriuje.

2002 metais direkcijai papildomai pavesta rengti tarptautinių pasienio kontrolės punktų (PKP) infrastruktūros plėtros projektus ir organizuoti jų įgyvendinimą, nustatyti lėšų poreikį PKP plėtrai, dalyvauti rengiant PKP plėtros strategijas, vykdyti PKP projektavimo ir statybos užsakovo funkcijas. (2002-04-22 LRV nutarimas Nr. 562).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1166 direkcijai pavedė atlikti įgyvendinančios institucijos funkcijas administruojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų transporto sektoriaus projektus ir vykdant jų įgyvendinimo priežiūrą. Ši parama skirta transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybei gerinti.

2004 m. gegužės 1 d., įstojus į Europos Sąjungą, ISPA projektai tapo Sanglaudos fondo finansuojamais projektais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 802 pavedė direkcijai atlikti įgyvendinančios institucijos funkcijas administruojant Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamus transporto sektoriaus projektus.

2005 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 898 pasienio kontrolės punktų plėtros funkcijos buvo panaikintos.

2007 metais prasidėjo naujas Europos Sąjungos paramos teikimo programavimo laikotarpis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 pavedė Transporto investicijų direkcijai atlikti įgyvedinančiosios institucijos funkcijas įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas.

2007 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-238 paskyrė Transporto investicijų direkciją įgyvendinančiąja institucija transeuropinio transporto tinklo plėtros bendrai finansuojamų transporto sektoriaus projektų efektyvaus įgyvendinimo ir tinkamo lėšų panaudojimo priežiūros funkcijoms atlikti. Šia veikla direkcija tęsia europinės vėžės geležinkelio plėtojimą, t.y. įgyvendina visuotinį projektą „Rail Baltica“.

2014 metais prasidėjo naujas Europos Sąjungos investicijų teikimo programavimo laikotarpis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 pavedė Transporto investicijų direkcijai atlikti įgyvedinančiosios institucijos funkcijas įgyvendinant Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų panaudojimo strategiją ir veiksmų programą.

Nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 5 d. direkcijai vadovavo direktorius Albertas Arūna.

Nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. direkcijos vadovu buvo Alminas Mačiulis.

Nuo 2013 m. balandžio 29 d. direkcijai vadovauja Gintautas Predkelis.

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2016-07-14 13:43